- kudla
- ×kudlà (brus. кyдлa, l. kudła) sf. (2) K; R414 1. ppr. pl. susivėlę, ilgi plaukai, gaurai, pluskos: Kudlà yra plaukai suvelti į viena J. Jo kudla (garbana) iki nosies nudribus Sml. Meška šoka, kùdlos dulka J, K. Šuns ilgos kùdlos Lkč. Žiemą šuva su kudlom kap su kailiniais Krn. Cinokienė, palaidoms kudloms, išraudonavusi, net mėlyna, atpūtavusi nebeturėjo kam skelti į galvą Žem. Apkirpk mergaitei kudlas Vv. Susišukuok kudlàs Kp. Susipink tas savo kudlas Ms. Kur aš galiu pasirodyti su tokiom kudlom! Grž. Sudaviau per kuprą ir išmečiau už kudlų pro duris Blv. Paravėsiu gerai už kùdlų, tai tuokart galėsi kriokti Vvr. Mergos susipešusios tujau ema už kùdlų Up. Įsivelsu tau į kudlas Sg. Jūsų bernas kudlom apaugęs, net baisu pažiūrėt Sv. Kaip įsikabino jai ant kudlas, kaip pradėjo ano[j] rėkt! Upt. Kaip pakratysiu už tų kudlų, tai net šuva pagriebs! Rdd. Gale maišo vien kudlẽlės (plaukeliai) Švnč. ^ Kai gyvas, viršun kùdlom, negyvas – vidun kùdlom (avies kailis) Ml. Du pešasi, o trečiam kudlos krent PPr328. 2. scom. Pn, Btg kas susivėlusiais, pasišiaušusiais plaukais: Tas kudla nieko gero nepadaro LTR(Vs).
Dictionary of the Lithuanian Language.